Pastatų automatika tampa kibernetinių atakų taikiniu: penki dalykai, kuriuos turėtų patikrinti verslas
2026.10.21
Prancūzijoje įvykusi kibernetinė ataka prieš nuotoliniu būdu valdomas šaldymo sistemas parodė, kad programišių taikiniu gali tapti ne tik įmonių duomenys ar darbuotojų kompiuteriai. Sutrikdžius pastato inžinerinių sistemų veikimą, nuostoliai gali atsirasti per kelias valandas.
Pranešama, kad kibernetinė ataka paveikė mažiausiai 350 Prancūzijos parduotuvių. Pasinaudoję programinės įrangos spragomis, programišiai nuotoliniu būdu pakeitė šaldytuvų ir šaldiklių temperatūrą – kai kur ji pakilo iki maždaug 50 laipsnių. Produktai sugedo per naktį, o galimi prekybininkų nuostoliai vertinami dešimtimis milijonų eurų.
„Civinity Engineering“ pastatų inžinerijos ekspertai atkreipia dėmesį, kad panaši rizika aktuali ne vien prekybos sektoriui. Nuotoliniu būdu valdomos šildymo, vėdinimo, vėsinimo, energijos apskaitos ir prieigos sistemos šiandien naudojamos biuruose, prekybos centruose, viešbučiuose, gamyklose bei kituose komerciniuose pastatuose.
„ŠVOK ir pastatų automatikos sistemų kibernetinis saugumas turi būti numatytas jau projektavimo etape. BMS, valdiklių ir nuotolinės prieigos sprendimų apsauga turėtų būti grindžiama rizikos vertinimu ir IEC 62443 serijos principais: tinklo segmentavimu, prieigos teisių kontrole, saugia konfigūracija, programinės įrangos pažeidžiamumų valdymu ir saugiais atnaujinimais. ES Kibernetinio atsparumo aktas (CRA) taip pat nustato kibernetinio saugumo reikalavimus į jo taikymo sritį patenkantiems skaitmeniniams produktams, o pagrindinė jo reikalavimų dalis bus taikoma nuo 2027 m. gruodžio 11 d. Todėl ŠVOK sistemų saugumas turi būti vertinamas ne tik paleidimo metu, bet ir per visą jų eksploatavimo laikotarpį.“ – sako Mindaugas Jankauskas, „Civinity engineering“ direktorius.
Pirmiausia reikia žinoti, kokia įranga naudojama
Viena dažniausių problemų – pastato valdytojas neturi bendro prijungtų valdiklių ir automatizavimo sistemų registro. Dalis įrangos būna įdiegta ankstesnių rangovų, kita – atskirų nuomininkų, o informacija apie programinės įrangos versijas ir palaikymo terminus lieka išskaidyta.
Inventorizuojant sistemas svarbu užfiksuoti ne tik jų gamintoją ir paskirtį. Reikia žinoti, ar įranga vis dar gauna saugumo atnaujinimus, kas administruoja jos prieigas, kaip registruojami prisijungimai ir ar numatytas pakeitimo planas pasibaigus gamintojo palaikymui.
Pasak Mindaugo Jankausko, veikianti sistema nebūtinai yra saugi. Valdiklis gali nepriekaištingai atlikti savo techninę funkciją, tačiau turėti didelių saugumo spragų dėl pasenusios programinės įrangos, kurios pažeidžiamumai žinomi ir gali būti išnaudojami kibernetinių nusikaltėlių, įskaitant „dark web“ veikiančius programuotojus, kuriančius įrankius sistemų pažeidžiamumams išnaudoti.
Nuotolinė prieiga turi būti suteikiama konkrečiam žmogui
Pastatų sistemas prižiūri skirtingos įmonės ir specialistai, todėl nuotolinė prieiga dažnai būtina. Ji leidžia greičiau pastebėti gedimą, keisti nustatymus ir kai kurias problemas pašalinti neatvykstant į objektą.
Rizika atsiranda tuomet, kai keli rangovai naudojasi ta pačia paskyra, slaptažodžiai ilgą laiką nekeičiami, o baigus bendradarbiauti prieiga lieka aktyvi.
„Bendros paskyros neleidžia nustatyti, kas ir kada pakeitė sistemos nustatymus. Kiekvienas specialistas turėtų turėti asmeninę, tik jo darbui reikalingo lygio prieigą. Pasibaigus sutarties ar darbo santykiams ji turi būti iš karto panaikinta, o tai deja dažnai pamirštama“, – teigia M. Jankauskas.
Prieigoms prie svarbių sistemų taip pat turėtų būti naudojamas kelių veiksnių tapatybės patvirtinimas, saugus prisijungimo kanalas ir veiksmų žurnalas.
Pastato automatika neturėtų veikti tame pačiame tinkle kaip biuro įranga
Pastato valdymo sistemas rekomenduojama atskirti nuo darbuotojų kompiuterių, svečių belaidžio interneto ir kitų kasdienių įrenginių. Tinklo segmentavimas sumažina tikimybę, kad per vieną pažeistą įrenginį bus pasiektos šildymo, vėdinimo, vėsinimo ar kitos svarbios sistemos.
Tai ypač aktualu pastatuose, kuriuose veikia daug nuomininkų ir kiekvienas jų naudoja savo informacines sistemas. Tokiuose objektuose būtina aiškiai atskirti, už kokią infrastruktūrą atsako pastato valdytojas, o už kokią – nuomininkas.
Reikia pasirengti veikti ir be nuotolinio valdymo
Net tinkamai prižiūrimos sistemos nėra visiškai apsaugotos nuo gedimų ar kibernetinių incidentų. Todėl svarbu iš anksto numatyti, kaip pastatas veiktų praradęs nuotolinį valdymą.
Kritinėms sistemoms turėtų būti aprašytas saugus rankinis režimas, atsakingų darbuotojų veiksmai ir informavimo grandinė. Periodiniai bandymai leidžia patikrinti, ar darbuotojai žino, kaip reaguoti, ar vietoje pasiekiama reikalinga dokumentacija ir ar svarbiausi įrenginiai gali veikti autonomiškai.
„Civinity Engineering“ rekomenduoja verslui ir pastatų savininkams patikrinti:
„Modernūs pastatų inžinerijos sprendimai padeda mažinti energijos sąnaudas, greičiau pastebėti gedimus ir tiksliau valdyti vidaus klimatą. Tačiau jos saugumas turi būti vertinamas kaip nuolatinės techninės priežiūros dalis. Įdiegti sistemą ir palikti ją veikti dešimt metų be programinės įrangos, prieigų ir palaikymo būklės peržiūros šiandien jau nebepakanka“, – pabrėžia „Civinity Engineering“ direktorius.
Kuo daugiau pastato funkcijų valdoma nuotoliniu būdu, tuo glaudžiau inžinerinių sistemų priežiūra turi būti derinama su IT saugumu. Todėl pastato savininkui svarbu kartu su abiejų sričių specialistais įvertinti galimas silpnąsias vietas ir sutarti, kas už jas atsakingas. Tai padeda išsaugoti automatikos teikiamą naudą ir sumažinti riziką, kad sutrikęs sistemų valdymas sustabdys pastate veikiančio verslo darbą.
Jei planuojate diegti ar atnaujinti pastato inžinerines sistemas, kviečiame pasitarti su „Civinity Engineering“ komanda dėl jūsų pastatui tinkamų sprendimų ir patikimo jų veikimo.