Privalomas namų draudimas – būdas spręsti krizines situacijas ir išlaikyti daugiabučių namų vertę

Privalomas namų draudimas – būdas spręsti krizines situacijas ir išlaikyti daugiabučių namų vertę

Andrius Bakštonas, „Civinity Latvija” vadovas

Nutrūkęs vandens ar elektros tiekimas, audros metu ant stogo nukritęs medis – kiekvienas privataus namo savininkas žino, kad gali kilti įvairių techninių bėdų ir jų šalinimas nebus pigus. Tačiau daugiabučiuose namuose gyventojai dažnai galvoja, kad jų turtas prasideda peržengus buto durų slenkstį, todėl įvykus nuplanuotam įvykiui nemaloniai nustemba užklupusiomis papildomomis išlaidomis. Ką daryti?

Reikėtų priminti, kad namo sienos, stogas, fasadas, laiptai, laiptinės pakylos, taip pat langai ir durys laiptinėje yra bendra gyventojų nuosavybė ir visi savininkai proporcingai atsako už jų remontui tenkančias išlaidas. 

Tačiau netikėtam bendros nuosavybės remontui reikalingos išlaidos gali būti gana didelės. Ypač tuomet, kai įvyksta didelės avarijos, tokios, kaip neseniai įvykęs dujų sprogimas pastate Rygoje, Melnsila gatvėje. Žinoma, tokios didelės avarijos kaip gaisras, dujų sprogimas, audros draskomi stogai yra retos. Dažniausiai tenka susidurti su lifto gedimais vandens nutekėjimo ar elektros svyravimo atveju, kosmetiniais laiptinės ar mechaniniais įėjimo durų, automobilio vartų pažeidimais. 

Pavyzdžiui, gaisro devynių aukštų namo laiptinėje padarinių likvidavimas kiekvienam buto savininkui kainuoja apie 7000 eurų arba vidutiniškai po 200 eurų kiekvieno būto savininkui. Prieš atliekant darbus tokia suma ieškoma namo kaupiamojoje sąskaitoje, o jos neradus – butų savininkų piniginėse. 

Tačiau pinigų suma, kurią gyventojai sugeba sutaupyti galimam remontui, paprastai nėra didelė. „Civinity“ skaičiavimai rodo, kad vidutiniškai namuose sutaupoma 0,07–0,15 euro už kvadratinį metrą. Finansų sektoriaus skaičiavimai rodo, kad tik maždaug pusė Latvijos gyventojų nori ir sugeba šiek tiek sutaupyti. Reikėtų pažymėti, kad pastaraisiais metais statybos darbų kaina žymiai išaugo ir neabejotinai didės, todėl bet koks kapitalinis remontas reiškia dideles išlaidas.

Kalbant apie tinkamą namų priežiūrą reikia paminėti, kad daugiau nei 90% daugiabučių buvo pastatyti iki 1990 m. Sovietiniais laikais pastatyti serijiniai namai greitai pasensta, ypač Rygoje, kur jų renovacija vyksta labai lėtai. Prieškario metais statytų namų techninė būklė dažnai yra kritinė. Akivaizdu, kad daugeliu atvejų gyventojai negalės išspręsti visų savo namų problemų. O poreikis rasti kelis šimtus eurų laiptų remontui namuose gali sukelti tik dar vieną galvos skausmą, nieko daugiau. 

Dėl aukščiau paminėtų priežasčių, mano nuomone, Latvijoje turėtų būti aktyviau naudojamas daugiabučių namų draudimas, kuris ne veltui dar vadinamas išankstiniu apmokėjimu avarijų padarinių šalinimui. Juo galima apdrausti ne tik atskirą butą, bet ir visą daugiabutį. „Civinity“ valdomuose namuose Jūrmaloje daugelis gyventojų jau nusprendė apsidrausti. Matome, kad žmonėms tai jau pasiteisino. Pavyzdžiui, vieno Jūrmalos daugiabučio namo viršutiniame aukšte esančiame bute sugedo karšto vandens filtras, nutekėjęs vanduo sugadino lubas ir sienas iki rūsio ir požeminės automobilių stovėjimo aikštelės. Kadangi pastatas buvo apdraustas, gyventojams nereikėjo galvoti, kaip surinkti lėšų laiptinės remontui, o operatorius sugebėjo greitai pašalinti bendrosioms patalpoms padarytą žalą.

Viso daugiabučio namo draudimas reiškia, kad tiek butai, tiek pats pastatas ir jo konstrukciniai elementai yra finansiškai apsaugoti. Antras svarbus aspektas – viso namo draudimas vienam asmeniui kainuoja pigiau nei individualaus buto draudimas, nes išlaidos padalinamos solidariai su visais pastato gyventojais. 

Skaičiavimai rodo, kad pastatų draudimo atveju papildomos išlaidos gyventojams gali būti nedidelės, pavyzdžiui, už 50 kvadratinių metrų butą namo draudimas gali kainuoti 80 centų per mėnesį. Sutiksite, nepilnas euras per mėnesį nėra didelė suma, palyginti su poreikiu staiga iš šeimos biudžeto išskaičiuoti kelias dešimtis ar net šimtus eurų. 

Žinoma, maždaug trečdalis būsto savininkų naudojasi namų draudimu ir dėl to, kad jis reikalingas banko hipotekos atveju. Tačiau individualus namų draudimas draudžia tik su butu susijusią finansinę riziką, jis nemažina galvos skausmo, jei reikia atstatyti, pavyzdžiui, sugedusį liftą ar atitaisyti stipraus vėjo padarytą žalą. 

Manau, kad Latvijoje turėtų būti privalomas daugiabučių namų draudimas, panašus į automobilių draudimą. Tai reikštų ne tik mažesnę finansinę naštą gyventojams, bet ir geresnį pastatų vertės išlaikymą.

https://www.tvnet.lv/7186777/vai-nekustamajam-ipasumam-nepieciesama-obligata-apdrosinasana